|
HBV
1 . Kas yra hepatitas B?
Žodis “hepatitas" reiškia kepenų uždegimą, be to, juo apibrėžiama kepenis pažeidžiančių virusinių infekcijų grupė. Labiausiai paplitusios hepatito rūšys yra: hepatitas A, hepatitas B bei hepatitas C. Hepatitas B yra potencialiai gyvybei pavojinga kepenų infekcija, kurią sukelia hepatito B virusai (HBV). HBV yra viena didžiausių sveikatos problemų visame pasaulyje ir grėsmingiausia virusinio hepatito rūšis: apie 2 milijardai žmonių visame pasaulyje yra užsikrėtę šiais virusais ir apie 350 milijonų serga lėtiniu hepatitu. Kaip teigia Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC), “daugiau kaip 30 proc. vaikų ir mažiau nei 5 proc. suaugusiųjų gali pasireikšti lėtinio hepatito komplikacijos: kepenų cirozė (25 proc.) ir kepenų vėžys (5 proc.)“.
2 . Kaip užsikrečiama hepatitu B?
Hepatitu užsikrečiama tais pačiais būdais, kaip ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV): lytiškai santykiaujant; vartojant švirkščiamuosius narkotikus, nėščia moteris gali užkrėsti kūdikį, tačiau HBV yra nuo 50 iki 100 kartų labiau.
Todėl HBV infekcijos rizika padidėja:
• lytiškai santykiaujant be prezervatyvo;
• keliems asmenims naudojant tuos pačius švirkštus/adatas ir įrankius narkotikams vartoti;
• perpilant kraują ar užkrėstus kraujo produktus. Lietuvoje visi kraujo donorai tikrinami dėl hepatito B infekcijos, o jai esant kraujas ar jo komponentai nėra naudojami.
3 . Kam gresia didžiausias pavojus užsikrėsti?
Pagrindinis užsikrėtimo kelias hepatito B virusu yra per kraują, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto asmens krauju per nesveika odą ar pažeistą gleivinę pvz., susižeidus aštriu daiktu, užterštu infekuoto asmens krauju. Galima užsikrėsti medicininių procedūrų metu pvz., perpilant kraują ar jo produktus, darant akupunktūrą, stomatologinių procedūrų metų. Vartojant švirkščiamuosius narkotikus, naudojant bendrus švirkštus, adatas. Pavojus pernešti užkratą kyla ir atliekant grožio procedūras, kurių metu pažeidžiama oda: manikiūrą, pedikiūrą, auskarų vėrimą ar tatuiruočių darymą, naudojant nesterilius įrankius. Infekcija gali būti perduota lytinių santykių metu ar buitinio sąlyčio metu su infekuotu asmeniu, kai naudojami bendrieji asmens daiktai pvz., dantų šepetukai, skutimosi peiliukai.
Infekuota moteris gimdydama gali užkrėsti savo naujagimį arba maitindama krūtimi.
4. Ar hepatito B galima išvengti?
Taip. Kadangi hepatitas B plinta per kraują ir kūno skysčius, yra būdų, kaip išvengti hepatito B infekcijos:
• visada ir su visais lytiniais partneriais naudoti latekso ar poliuretano prezervatyvus;
• vengti dalintis asmeniniais daiktais su kitais žmonėmis: skutimosi ar depiliacijos priemonėmis, dantų šepetėliais, auskarais ar nagų žirklėmis ir kt.
• įsitikinti, kad tatuiruotėms bei auskarams verti naudojamos sterilios adatos;
• atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų;
• Jei esate medicinos darbuotojas – naudokite vienkartines pirštines ir venkite mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, tyrimus, kai yra kontaktas su paciento krauju.
5. Kuo skiriasi "ūminis" ir "lėtinis" hepatitas B?
Hepatitas B yra užkrečiama kepenų liga, galinti pasireikšti ir kelias savaites trunkančiu negalavimu, ir sunkia liga visam gyvenimui. Ligos sukėlėjas - hepatito B virusas. Hepatitas B yra “ūminis” arba “lėtinis”. Ūminis hepatitas B yra trumpalaikė liga, kuri pasireiškia per pirmuosius 6 mėnesius užsikrėtus hepatito B virusu. Ūminis hepatitas gali virsti lėtiniu, bet ne visada.
Lėtinis hepatitas B yra ilgalaikė liga, kuri pasireiškia hepatito virusui išlikus žmogaus organizme.
6. Kokie yra ūminio hepatito B simptomai?
Ūminio hepatito B simptomai pasireiškia daugumai suaugusiųjų, bet vaikams dažnai jie nepasireiškia. Tikimybė, kad simptomai pasireikš, yra didesnė suaugusiesiems ir vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams. Infekcijos simptomai pasireiškia 70 proc. suaugusiųjų.
Ūmaus hepatito B simptomai (jeigu jie pasireiškia):
• karščiavimas,
• nuovargis,
• apetito praradimas,
• pykinimas,
• vėmimas,
• pilvo skausmai,
• tamsus šlapimas,
• molio spalvos išmatos,
• sąnarių skausmas,
• gelta (geltona odos ar akių spalva).
Apie 15 – 25 proc. žmonių, sergančių lėtiniu hepatitu B, išsivysto sunkūs kepenų sutrikimai, tokie kaip kepenų cirozė (kepenų randėjimas) ar kepenų vėžys. Kai kuriems žmonėms nepasireiškia jokie simptomai, net kai kepenys pažeidžiamos, tačiau kraujo tyrimai gali rodyti pokyčius kepenyse.
7. Kaip sužinoti, ar sergu hepatitu B?
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kadangi daugeliui žmonių, sergančių hepatitu B, nepasireiškia jokie simptomai, gydytojai atlieka vieną ar kelis diagnostinius kraujo tyrimus. Tyrimų metu ieškoma antikūnų ar antigenų, kurie padeda nustatyti, ar jūs:
• sergate ūmine ar lėtine liga;
• išgijote po infekcijos;
• turite imunitetą hepatitui B;
• ar jums padėtų skiepai.
8. Kaip gydomas hepatitas B?
Gydymas labai sudėtingas ir tik retais atvejais būna efektyvus. Gydymui vartojami vaistai: alfa interferonas, nukleozidų analogai (ribavirinas, lamivudinas). Hepatito B liga sunkiai pasiduoda gydymui, dažnai pereina į kepenų cirozę ir kepenų nepakankamumą.
Šios ligos galima išvengti pasiskiepijus. Rekombinantinė vakcina pradėta vartoti 1985 metais. Nuo 1998 metų hepatito B vakcinos skiepai įtrauktį į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir pradėtas visuotinis kūdikių skiepijimas hepatito B vakcina. Pagal galiojančius teisės aktus, medicinos darbuotojai turi būti skiepijami hepatito B vakcina darbdavio lėšomis. Rekomenduojama skiepytis visiems keliautojams, vykstantiems į šiai ligai endemines šalis. Tyrimų duomenys rodo, kad įskiepijus pilną vakcinos kursą (trys dozės), užtikrinama apsaugą mažiausiai 15 metų, kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą.
9 . Ar gali žmogus, kuriam simptomai nėra pasireiškę, užkrėsti hepatitu B kitą?
Taip. Daugelis lėtiniu hepatitu B sergančių žmonių nežino, kad yra užsikrėtę, nes nesijaučia ligoniais ar neatrodo sergantys. Tačiau jie gali užkrėsti aplinkinius, o jiems patiems gresia sunkūs sveikatos sutrikimai.
10 . Ar pavojinga gyventi su HBV infekuotu asmeniu?
Iš esmės ne, jei nesidalijama skutimosi priemonėmis, dantų šepetėliais, manikiūro, pedikiūro priemonėmis. Gyvenant kartu su užsikrėtusiu asmeniu pavojaus nėra. Bendras gyvenimas su infekuotais asmenimis nesukelia jokio infekcijos pavojaus: rankos paspaudimas, apsikabinimas, glostymas, bučiniai – nėra rizika užsikrėsti hepatitu B, išskyrus nesaugius lytinius santykius. Infekcija neperduodama čiaudint, kosint, per šlapimą, išmatas ir ašaras.
HCV
1. Kas yra hepatitas C?
Žodis “hepatitas" reiškia kepenų uždegimą, be to, juo apibrėžiama kepenis pažeidžiančių virusinių infekcijų grupė. Labiausiai paplitusios hepatito rūšys yra hepatitas A, hepatitas B bei hepatitas C. Hepatitas C yra potencialiai gyvybei pavojinga kepenų infekcija, kurią sukelia hepatito C virusai (HCV).
HCV yra viena iš pagrindinių ūminio hepatito ir lėtinių kepenų ligų, įskaitant kepenų cirozę ir kepenų vėžį, priežasčių. Apie 80 proc. naujai užsikrėtusių pacientų ilgainiui išsivysto lėtinės kepenų ligos. Per 20-30 metų maždaug 10 – 20 proc. asmenų sergančių lėtiniu hepatitu C išsivysto kepenų cirozė ir 1 –5 proc. asmenų - kepenų vėžys.
Hepatitas C yra sunki ir labai paplitusi liga - apie 170 milijonų žmonių visame pasaulyje turėjo kontaktą su virusais ir 130 milijonų žmonių yra užsikrėtę ir serga lėtinėmis hepatito C formomis. Skiepų nuo hepatito C dar nėra.
2 . Kaip užsikrečiama hepatitu C?
Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užterštą hepatito C virusu kraują. Dažniausiai šia liga užsikrečia narkotikų vartotojai, vartojantis švirkščiamąsias narkotines medžiagas, kai keli narkotikų vartotojai pakartotinai naudoja bendrą nesterilų švirkštą, adatą arba įtraukia iš bendro indo narkotikus.
Kitas užsikrėtimo būdas – hepatito C virusu užkrėsto kraujo ar jo pagamintų kraujo preparatų perpylimas. Lietuvoje visi kraujo donorai tiriami dėl hepatito C viruso infekcijos, o radus infekciją – kraujas ar jo komponentai nėra naudojami
Yra galimybė užsikrėsti hepatito C virusu buityje, kai ligonis arba viruso nešiotojas ir jo artimieji ar kiti asmenys naudoja bendrus asmens daiktus, pvz., dantų šepetukus, skustuvus, manikiūro, pedikiūro bei tatuiruočių atlikimo reikmenis.
Medicininės mikrotraumos gydymo įstaigų darbuotojams turi tam tikrą riziką užsikrėsti hepatito C infekcija.
Labai retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu būdu.
3. Kam gresia didžiausias pavojus užsikrėsti?
Pagrindinis užsikrėtimo kelias hepatito C virusu yra per kraują, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto asmens krauju per nesveika odą ar pažeistą gleivinę pvz., susižeidus aštriu daiktu, užterštu infekuoto asmens krauju. Galima užsikrėsti medicininių procedūrų metu pvz., perpilant kraują ar jo produktus, darant akupunktūrą, stomatologinių procedūrų metų. Vartojant švirkščiamuosius narkotikus, naudojant bendrus švirkštus, adatas. Pavojus pernešti užkratą kyla ir atliekant grožio procedūras, kurių metu pažeidžiama oda: manikiūrą, pedikiūrą, auskarų vėrimą ar tatuiruočių darymą. Kai kuriais atvejais infekcija gali būti perduota lytinių būdų ar buitinio sąlyčio metu su infekuotu asmeniu, kai naudojami bendrieji asmens daiktai pvz., dantų šepetukai, skutimosi peiliukai.
Infekuota moteris gimdydama gali užkrėsti savo naujagimį arba maitindama krūtimi.
4. Ar hepatito C galima išvengti?
Taip. Kadangi hepatitas C plinta per kraują ir kūno skysčius, yra būdų, kaip išvengti hepatito C:
• Nesinaudokite kitų asmenų asmeninės higienos priemonėmis pvz. skutimosi peiliukais, dantų šepetuku ir kita.
• Nevartokite švirkščiamųjų narkotinių medžiagų.
• Prieš veriant auskarus, darantis tatuiruotę, įsitikinkite, ar asmuo, atliekantis šias paslaugas, naudoja sterilias adatas bei instrumentus, vienkartines pirštines, laikosi rankų higienos reikalavimų.
• Jei esate medicinos darbuotojas – naudokite vienkartines pirštines ir venkite mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, tyrimus, kai yra kontaktas su paciento krauju.
• Praktikuokite saugius lytinius santykius.
• Informuokite Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito C virusu.
5. Koks skirtumas tarp ūminio ir lėtinio hepatito C?
Hepatitas C yra užkrečiama kepenų liga, galinti pasireikšti ir kelias savaites trunkančiu negalavimu, ir sunkia liga visam gyvenimui. Ligos sukėlėjas – hepatito C virusai. Hepatitas C yra ūminis arba lėtinis. Maždaug 75 – 85 proc. žmonių, užkrėtusių hepatito C virusais, išsivysto lėtinė liga.
Ūminis hepatitas C yra trumpalaikė liga, kuri pasireiškia per pirmuosius 6 mėnesius hepatito C virusui patekus į organizmą. Daugumai žmonių ūminė liga išsivysto į lėtinę ligos eigą.
Lėtinis hepatitas C yra ilgalaikė liga, kuri pasireiškia hepatito virusams išlikus žmogaus organizme. Hepatitas C gali tęstis visą gyvenimą ir sukelti sunkius kepenų funkcijų sutrikimus, įskaitant kepenų cirozę (kepenų randėjimą) ar kepenų vėžį.
6. Kokie yra ūminio hepatito C simptomai?
Maždaug 70 –80 proc. ūminiu hepatitu C sergančių žmonių ligos simptomai nepasireiškia. Tačiau kai kuriems žmonėms iš karto po užsikrėtimo gali pasireikšti simptomai. Pirmieji ligos simptomai gali būti:
• karščiavimas,
• nuovargis,
• apetito praradimas,
• pykinimas,
• vėmimas,
• pilvo skausmai,
• tamsus šlapimas,
• molio spalvos išmatos,
• sąnarių skausmas,
• gelta (geltona odos ar akių spalva).
7 . Kaip sužinoti, ar sergu hepatitu C?
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kadangi daugeliui žmonių, sergančių hepatitu C, nepasireiškia jokie simptomai, gydytojai atlieka vieną ar kelis kraujo diagnostinius tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar jūs:
• sergate ūmine ar lėtine liga;
• išgijote po infekcijos.
8 . Kaip gydomas hepatitas C?
Tiriant ligonio kraują, nustatoma ūminio ar lėtinio virusinio hepatito C diagnozė, ligoniui skiriamas gydymas. Labai svarbu anksti nustatyti lėtinio hepatito C diagnozę ir nedelsiant pradėti gydymą, nes tik tokie ligoniai turi daugiau galimybių pilnai pasveikti ir išvengti sunkių ligos komplikacijų. Gydymo sėkmė priklauso nuo hepatito C viruso genotipo ir nuo bendro kiekio organizme. 50–80 proc. žmonių, infekuotų hepatito C virusu, galima pagydyti. Gydymo efektyvumas I genotipo hepatito C virusu užsikrėtusiems pacientams yra 50–60 proc., II-III genotipo – 70–80 proc. Gydymas trunka nuo 6 iki 12 mėn. Vieni ligoniai lengvai toleruoja vaistus, kitiems gydymas gali būti sunkus ir net sekinantis. Pacientai gali netekti apetito, prarasti svorio, kai kuriuos ligonius kankina nuolatinė nuotaikų kaita, sumažėja darbingumas. Todėl vaistai labai atsargiai skiriami pacientams, kurie serga depresija. Tačiau tik tokiu būdu galima išvengti sunkių komplikacijų ir kepenų cirozės bei kepenų vėžio išsivystymo.
Kai kepenys labai pažeistos, ligonį galima išgelbėti transplantuojant donoro kepenis.
9. Ar gali žmogus, kuriam simptomai nėra pasireiškę, užkrėsti hepatitu C kitą asmenį?
Taip. Daugelis lėtiniu hepatitu C sergančių žmonių nežino, kad yra užsikrėtę, nes nesijaučia ligoniais ar neatrodo sergantys. Tačiau jie gali užkrėsti aplinkinius, o jiems patiems gresia sunkūs sveikatos sutrikimai.
10. Ar pavojinga gyventi su asmeniu, užsikrėtusiu HCV?
Iš esmės ne, jei nesidalijama skutimosi priemonėmis, dantų šepetėliais, manikiūro, pedikiūro priemonėmis. Gyvenant kartu su užsikrėtusiu asmeniu pavojaus nėra. Bendras gyvenimas su infekuotais asmenimis nesukelia jokio infekcijos pavojaus: rankos paspaudimas, apsikabinimas, glostymas, bučiniai – nėra rizika užsikrėsti hepatitu C. Infekcija neperduodama čiaudint, kosint, per šlapimą, išmatas ir ašaras.
ŽIV
1. Kas yra ŽIV ir AlDS?
"ŽIV" vadinami žmogaus imunodeficito virusai. Tai virusai, kurie sukelia AIDS (angl. Acquired immune deficiency sindrome). ŽIV skiriasi nuo daugelio kitų virusų, nes jie žaloja imuninę sistemą (natūralią apsauginę žmogaus sistemą. Imuninė sistema saugo mūsų organizmą nuo infekcijų. ŽIV randa ir sunaikina baltuosius kraujo kūnelius (T ląsteles arba CD4 ląsteles), kurie būtini imuninei sistemai kovojant su ligomis.
"AIDS" - tai įgytasis (akvizitinis) imunodeficito sindromas. AIDS yra paskutinė ŽIV infekcijos stadija. Gali praeiti metų metai, kol bus pasiektas šis etapas net jei ŽIV užsikrėtęs asmuo negydomas. Kai sakome, kad asmuo serga AIDS, tai reiškia, kad virusai taip susilpnino jo imuninę sistemą, kad ji nebeįstengia kovoti su infekcijomis.
2 . Kaip užsikrečiama ŽIV?
ŽIV paprastai užsikrečiama, kai užsikrėtusio asmens kraujas, sperma ar kitas kūno skystis patenka į neužsikrėtusio asmens organizmą. Todėl ŽIV infekcijos rizika padidėja:
• lytiškai santykiaujant be prezervatyvo;
• keičiantis švirkštais ir įrankiais narkotikams vartoti;
• perpilant kraują ar infekuotus kraujo produktus. Lietuvoje visi kraujo donorai tiriami dėl ŽIV infekcijos, o radus šią infekciją kraujas ar jo komponentai nėra naudojami.
3. Kam gresia didžiausias pavojus užsikrėsti?
Pavojus užsikrėsti gresia visiems žmonėms. Didesnis pavojus gresia: neteisėtų narkotikų vartotojams (švirkščiantis, įkvėpiant, uostant); asmenims, kurie darosi tatuiruotes ar veriantis auskarus naudoja nesterilius įrankius; asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės perpilamas kraujas; sveikatos apsaugos darbuotojams ir greitosios pagalbos darbuotojams. Didesnis pavojus gresia ir asmenims, kurie lytiškai santykiauja be prezervatyvų.
4 . Ar ŽIV galima išvengti?
Kadangi ŽIV plinta per kraują ir kūno skysčius, yra būdų, kaip apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos:
• visada naudoti latekso ar poliuretano prezervatyvus su visais lytiniais partneriais;
• vengti dalintis asmeniniais daiktais: skutimosi priemonėmis, dantų šepetėliais, auskarais ir nagų kirpikliais – su kitais žmonėmis ;
• įsitikinti, kad tatuiruotėms bei auskarams verti naudojamos švarios adatos;
• atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų.
• jei esate medicinos darbuotojas, tinkamai naudokite bei tvarkykite panaudotas adatas ar įrankius.
5. Ar galiu užsikrėsti ŽIV bučiuodamasis?
ŽIV nėra perduodamas įprastinių kontaktų metu, todėl bučinys į skruostą yra visiškai saugus. Net jei kitas asmuo yra užsikrėtęs, nepažeista oda yra puikus barjeras. Iki šiol nėra užfiksuota, kad asmuo būtų užsikrėtęs įprastų socialinių kontaktų, tokių kaip bučiniai, apsikabinimai ar rankų paspaudimai, metu. Jei burnos gleivinė pažeista po stomatologinių procedūrų ŽIV per žaizdelę gali patekti iš užkrėsto asmens į jo partnerio organizmą.
6. Kokie yra ŽIV / AIDS simptomai?
Vienintelis būdas sužinoti, ar esate užsikrėtęs, – išsitirti dėl ŽIV infekcijos. Norint sužinoti, ar esate užsikrėtęs, negalima pasikliauti vien simptomais. Daugeliui ŽIV infekuotų žmonių jokie simptomai nepasireiškia 10 ar daugiau metų.
Žemiau išvardinti pažengusios ŽIV ligos simptomai:
• greitas svorio kritimas;
• sausas kosulys;
• pasikartojantis karščiavimas arba gausus prakaitavimas naktį;
• stiprus ir nepaaiškinamas nuovargis;
• padidėję pažastų, kirkšnies ar kaklo limfmazgiai;
• viduriavimas, kuris trunka daugiau nei savaitę;
• baltos spalvos dėmės ar neįprastos dėmės ant liežuvio, burnoje arba gerklėje;
• plaučių uždegimas;
• raudonos, rudos, rausvos arba rausvai violetinės dėmės po oda, burnoje, nosyje ar ant akies vokų;
• atminties praradimas, depresija ir kiti neurologiniai sutrikimai.
Tačiau nereikėtų manyti, kad esate užsikrėtę, jei turite vieną iš šių simptomų. Kiekvienas iš šių simptomų gali būti susijęs su kitomis ligomis. Kitaip sakant, vienintelis būdas nustatyti, ar esate užsikrėtęs, yra pasitikrinimas dėl ŽIV infekcijos. Taip pat negalima remtis simptomais nustatant, ar asmuo serga AIDS. AIDS simptomai yra panašūs į daugelio kitų ligų simptomus.
7. Kaip sužinoti, ar esu užsikrėtęs ŽIV?
Galima būti užsikrėtus ŽIV ir nejusti jokių negalavimų. Vienintelis būdas sužinoti, ar esate užsikrėtęs - laboratoriniai tyrimai. Pasitarkite su kompetentingais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas arba konsultantais ir prieš, ir po tyrimų. Dėl tyrimų galite kreiptis į savo gydytoją ar į gydymo įstaigą.
8. Kaip gydoma ŽIV/AIDS?
Nors ŽIV infekcija nepagydoma, egzistuoja gydymo priemonių, kurios gali padėti žmonėms su ŽIV nugyventi ilgą ir produktyvų gyvenimą. Šiuo metu vaistai gali sulėtinti virusų vystimąsi arba sustabdyti jo dauginimąsi. Nors šie vaistai virusų nesunaikina, jie padeda išlaikyti kraujyje mažą virusų kiekį. Virusų kiekis kraujyje vadinamas virusų koncentracija, ir ji nustatoma tyrimų metu. Vartojami ir kiti vaistai, kurie padeda kovoti su ligomis, kuriomis susergama dėl susilpnėjusios imuninės sistemos.
9. Ar gali žmogus, kuriam simptomai nėra pasireiškę, užkrėsti kitus?
Taip. Daugelis ŽIV infekuotų žmonių nežino, kad yra užsikrėtę, nes jie nesijaučia blogai ar neatrodo sergantys. Tačiau jie vis dar gali užkrėsti aplinkinius, o jiems patiems gresia sunkūs sveikatos sutrikimai.
10. Ar pavojinga gyventi su ŽIV infekuotu asmeniu ?
Iš esmės ne, jei nesidalinama skutimosi priemonėmis, dantų šepetėliais, žirklėmis, šukomis. Gyvenant įprastą kasdienį gyvenimą kartu su užsikrėtusiu asmeniu užsikrėsti ŽIV pavojaus nėra. Bendras gyvenimas su infekuotais asmenimis nesukelia jokio infekcijos pavojaus. Kalbame apie rankos paspaudimą, apsikabinimą, glostymą, bučinius ir bet kuriuos kitus emocinius, šeimos ar socialinius kontaktus, išskyrus nesaugius lytinius santykius. Infekcija neperduodama čiaudint, kosint, per šlapimą, išmatas, ašaras.
|
